žabuklai

žabùklai sm. pl. (2) 1. NdŽ žr. žabūkliai: Su vadelėms pagrajiji, su žabùklais padaužai, kitaip nesutvarkysi [arklio] Kltn. 2. žabangos: Iš kurios tikt šalies ant manęs užpulsit, greičiausiai žabuklus ant savęs datirsit brš.